Lietuvoje pastebiu didelį trūkumą labiau analitinio žvilgsnio į valstybės ir visuomenės reiškinius ir problemas. Tas trūkumas yra dviejose institucijose: žiniasklaidoje ir valstybės valdyme.
Pavyzdžiui, 2015 metais pradėjus smarkiai augti emigracijai viena dalis politikų ėmė kaltinti privalomąją karinę tarnybą, kiti - šią sąsają neigė, o spaudos atstovai ėmė skambinti ekspertams, kurie išsako savo nuomones, kurios dažniausiai būdavo tik spėjimai.
Tai pavyzdys situacijos, kur norėtųsi, kad būtų daugiau analizės paremtos duomenimis, o ne emocijų ir spėliojimų.
Šiuo metu, beje, panašiai negili diskusija vyksta dėl to ką reiškia, kad atlyginimai Lietuvoje augo sparčiausiai iš visų OECD šalių.
Su pavydu kartais skaitau New York Times, The Guardian ar net visai naujos kartos naujienų portalą fivethirtyeight. Šie leidiniai publikuoja daug analizės ir savo tarpe turi žmones ir ištisus skyrius, kurie daro duomenų analizę ir vizualizaciją.
Kad ir kaip bebūtų, vietoj to, kad kažką kaltinčiau, nusprendžiau pats paanalizuoti emigracijos duomenis ir pamėginti surasti ten atsakymus ir atrasti įdomybes. Tikiuosi ir jums bus įdomu.
Dalinkimės mintimis ir idėjomis Facebook'o komentaruosemano profilyje.
Nuo 2010 iki 2018 tarptautinės migracijos tendencijas Lietuvoje galima suskirstyti į 3 periodus.
Nuo 2010 iki 2014 kiekvienais metais mažėjant emigrantų, o imigrantų skaičiau augant, atrodė, kad neto migracija greitai pasieks 0.
Tačiau 2015 ir 2016 metais migracijos rodikliai pakeitė kryptį. Emigracija vėl ėmė sparčiai augti, o imigracija trauktis. 2016 fiksuojamas 13% emigracijos augimas, o imigrantų atvyko 8% mažiau.
2017 metais migracijos tendencijos vėl keitėsi, ir emigrantų vėl mažėjo, o imigrantų skaičius augo.
Pažiūrėkime, ką apie šiuos pokyčius ir jų priežastis mums atskleis detalesni migracijos duomenys.
Emigracija suaktyvėja kiekvienais metais Liepos, Rugpjūčio ir Rugsėjo mėnesiais. 2016 metais šis sezoniškumas ypač išryškėja rugpjūčio mėnesį - kuomet emigravo apie 4300 žmonių.
Tai galimai buvo įtakota BREXIT referendumo 2015 metų antroje pusėje. Tikėtina, jog dalis Jungtinėje Karalystėje jau gyvenančių emigrantų suskubo užsiregistruoti bijodami Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pasekmių.Šis atvejis parodo, jog dalis žmonių - nors ir seniai gyvena užsienyje užregistruoja savo išvykimą tik vėliau - esant tam svarbiai priežasčiai.
Todėl tikėtina, jog netipiškai ūgtelėjusi emigracija 2015 metų kovo ir balandžio mėnesiais buvo įtakota paskelbtos privalomos karinės tarnybos. Nuo 2010 tai vieninteliai metai, kai šiais mėnesiais fiksuojamas išskirtinis emigracijos augimas.
2016 Gruodžio ir 2017 Sausio ir Vasario mėnesiais fiksuota iš viso apie 19 tūkstančių siekianti emigracija. Tuo tarpu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus emigravo apie 9 tūkstančius žmonių. Šio laikotarpio pradžioje, 2016 Gruodžio mėnesį Sodra paskelbė, jog bus priverstinai išieškotos skolos už privalomąjį sveikatos draudimą.
2018 metų neto mėnesinės migracijos (kuri gaunama iš imigrantų skaičiaus atėmus emigrantų skaičių) duomenys atskleidžia visiškai naują tendenciją: teigiamą neto migraciją nuo 2018 Gegužės iki Liepos.
Nors panašu, kad 2018 metų neto migracija vis dar bus neigiama, tačiau šie metai gali tapti lūžio tašku net tik dėl to, jog į šalį pradės atvykti daugiau žmonių negu išvykti.
Į šalį gyventi atvyksta daugiau užsienio pilietybę turinčių žmonių, negu turinčių lietuvišką.
Nuo 2010 iki 2014 augęs imigrantų turinčių Lietuvos pilietybę skaičius, nuo 2015 metų nuosekliai krito žemyn.
Tam tikras lūžis įvyko jau 2017 metais, kai pirmą kartą į Lietuvą gyventi atvyko daugiau užsienio pilietybę turinčių žmonių, negu turinčių Lietuvos pilietybę.
Nelietuviškos pilietybės imigrantų skaičius nuo 2010 metų išaugo apie 10 kartų.
Nors šių imigrantų skaičius vis dar sudaro tik labai nedidelę dalį Lietuvos gyventojų, panašu, jog užsienio pilietybę turinčių imigrantų skaičius gali labai stipriai pagerinti bendrus migracijos rodiklius ateityje.
2017 metais stulbinančiai augusi Ukrainos ir Baltarusijos piliečių imigracija į Lietuvą stipriai įtakojo tų metų augimą.
2017 metais Ukrainos piliečių į Lietuvą imigravo beveik 3 kartus daugiau negu 2016. Baltarusijos piliečių imigravo dvigubai daugiau.
Nuo 2014 Ukrainos ir Baltarusijos gyventojų imigracija į Lietuvą pradėjo stipriai augti, o imigracija iš Rusijos mažėti. Tai sutampa su 2013 metų pabaigoje prasidėjusiu Ukrainos-Rusijos konfliktu.
Emigracijos kryptys smarkiai nesikeitė. Keturios populiariausios emigracijos kryptys išlieka Jungtinė Karalystė, Norvegija, Airija ir Vokietija.
Jungtinė Karalystė be konkurencijos ir toliau išlieka pati populiariausia šalis emigruoti.
Tačiau 2017 metais buvo fiksuotas emigracijos į Jungtinę Karalystę, Airiją ir 'Kitas Valstybes' mažėjimas.
2017 metais augo emigracija Norvegiją ir Vokietiją.
2017 Metais emigracija mažėjo visų Lietuvos miestų ir daugelio rajonų savivaldybėse.
Emigracija labiausiai sumažėjo Birštono sav.(31,5%), Alytaus m. sav. (21,5%), Palangos m. sav. (17,0%), Klaipėdos m. sav. (16,5%), Širvintų r. sav. (13,3%).
Emigracija labiausiai augo Neringos sav. (58,8%), Rietavo sav. (27,7%), Joniškio r. sav. (21,7%), Biržų r. sav. (21,6%), Šakių r. sav. (21,6%).